Ko būtų galima tikėtis iš Empyrium sumanytojo ir įkvėpėjo Schwadorf‘o naujojo projekto? Ko gero kažko niūraus, melodingo, jausmingo ir persmelkto folkloru. Būtent toks apibūdinimas tiktų Empyrium muzikai. Tačiau naujasis Schwadorf‘o kūdikis yra ganėtinai kitoniškas. Taip, jis melodingas ir tamsus, jam nestinga niūrumo ir jausmingumo, tačiau atsisakyta vieno esminio Empyrium pagrindu tapusio elemento – europinio folkloro.
Taigi, prieš jus – gotikinio siaubo metalo grupė The Vision Bleak ir jų naujasis darbas Carpathia – A Dramatic Poem. Štai šioje vietoje iškyla klausimas, ar tokia grupė kaip TVB gali vadinti save horror metal stilių atliekančia komanda. Daugelio suvokimu, tikrasis siaubo metalas yra būtent tas, kurio lyrika ir senieji gore siaubo filmai – du neatsiejami dalykai. Tačiau TVB pasirinko kitokį baimės perteikimo kelia – romantiškąją siaubo pusę. Grupės lyrika seka tokių literatūros klasikų kaip H.P.Lovecraft ar E.A.Poe pramintais takais. Būtent šiuo aspektu grupė primena savo „kolegas“ iš Prancūzijos – jau nebeegzistuojančią gotikinio metalo grupę Notre Dame. Šioms abiems komandoms būdingas teatrališkas dramatiškumas, lengva „vampyriška“ ironija ir nemažas kiekis pompastikos, tiek ir muzikine, tiek ir lyrikos prasme.
Keisčiausias dalykas klausant naujausio TVB darbo yra tai, kad sunku jame rasti ką nors novatoriško. Nesakau, kad tai yra blogai. Iš esmės, geras ir skoningas įvairių grupių ir stilių mišinys jau pats savaime yra kažkas naujo. Vos pradėjęs klausytis disko nevalingai pasitikrinau, ar netyčia nesumaišiau plokštelių ir į grotuvą nesugrūdau ko nors iš Cradle Of Filth diskografijos. Orkestrinis intro tikrai primena šių britų stilistiką. Be to, ir perėjimas į antrąjį albumo kūrinį labai jau panašus į COF‘ų perėjimą iš „Satyriasis“ į „Gilded Cunt“. Na, gal čia tik man tokios asociacijos kyla.
Žygiuojam toliau. Antrasis disko kūrinys – „Secrecies of Darkness“. Va čia tai jau kuo tikriausia stilių makalošė. Posmelis grojamas vos ne elementariu punk stiliumi, melodija nepaprastai elementari. Be to, vokalas atlieka tokią pačią partiją kaip ir klavišiniai. Keistokas sumanymas. Būtent tokių „pokštų“ aš muzikoje ir nemėgstu. Viena laimė, kad kūrinys nėra tęsiamas ta pačia intencija. Tuoj po minėtosios punk‘iškosios dalies išnyra ganėtinai thrash‘ovas rifas, pagardintas moterišku vokalu ir Emperor‘iška orkestruote. Beje, beveik visos albumo orkestruotės primena šiuos simfoninio juodmetalio grandus. Labiausiai mane sužavėjęs šios kompozicijos aspektas – trumputė ištrauka iš žymiojo E.A.Poe kūrinio „The Raven“ („Once Upon a Midnight Dreary...“)
Trečiasis plokštelės kūrinys – „Carpathia“. Tai vidutinio tempo, trioliniu ritmu sugrota kompozicija, savo atmosfera primenanti 1926-ųjų metų B.Stoker‘io ekranizaciją „Nosferatu“. Niūrus gotikinis vokalas, tamsūs gitariniai rifai bei vaiduokliški klavišai pasąmonėje piešia vaizdinį karietos, vežančios nelaimėlį į nemirėlio grafo pilį.
Toliau – ko gero ramiausias albumo kūrinys „Sister Najade (The Tarn By The Firs)“. Ši kompozicija savo stilistika artimiausia gotikinio rock‘o kanonams ir labai stipriai primena suomius The 69 Eyes. Tai, ko gero nėra tokia jau ir teigiama savybė. Juolab, kad kūrinys gana monotoniškas, o priedainyje dominuojantis moteriškas vokalas, mano kuklia nuomone, nei šioks nei toks, galbūt kiek per drastiškas (jei tokį terminą galima pritaikyti vokalo srityje...).
Šeštasis ir septintasis kūriniai – tai dar vienas ganėtinai populiaraus tamsiosios muzikos atlikėjų tarpe H.P.Lovecraft‘o Kutulu mito perteikimas muzikinio kūrinio pavidalu. Šios dvi kompozicijos ko gero stipriausios albume, nusileidžiančios nebent tik paskutiniajam plokštelės kūriniui. „The Curse of Arabia“ – lėto tempo, beveik doom metal stiliaus kūrinys. Vienas iš įdomesnių momentų jame yra po pirmojo posmelio sekantis pamišėliškas vokalas, primenantis „Išprotėjusio Arabo“ „niūniavimą“. Šio kūrinio minusas tik tas, kad priedainis iki skausmo panašus į Tiamat „The Return of the Son of Nothing“ iš liūdnai pagarsėjusio albumo Judas Christ“. Septintoji kompozicija – „Kutulu!”. Klausant šio kūrinio į galvą skverbiasi mintis, kad paskutiniu metu sunkiosios muzikos pasaulyje pasidarė madinga dainose naudoti garsiąją Kutulu giesmę, arba bent jau jos fragmentą (prisiminkime jau minėtuosius Cradle Of Filth ir jų „Mother of Abominations“). Kita vertus, „Kutulu!“ tikrai stiprus kūrinys, pasižymintis nebloga kompozicija ir paskanintas gitaros soluote.
Paskutinė albumo kompozicija – „The Charm is Done“, prasidedantis akustiniu intro ir išaugantis į greitą kūrinį, dėl kurio nebūtų gėda daugeliui Gioteburgo stiliumi grojančių grupių. Kūrinyje gausu simfoninio metalo elementų, suteikiančių paskutinei tamsiosios romantikos dozei stiprumo ir gyvybiškumo.
Pabaigoje noriu šiek tiek užsiminti apie TVB vokalą, kuris buvo beveik nepaminėtas anksčiau. Keista, tačiau sunku vokalą vertinti gerai arba blogai. Taip, jis yra mišinys įvairių dainavimo stilių ir specifikų, vietomis panašėjantis į Moonspell, vietomis į My Dying Bride, The 69 Eyes ar net Arcturus. Tačiau būtų nuodėmė tai vadinti nuogu plagijavimu, kadangi tokio tipo vokalas yra vienas iš specifinių gotikinio metalo elementų. Be to, TVB atveju vokalas yra vienas iš įrankių, padedantis sukurti niūrią ir atšiaurią, tačiau tuo pačiu malonią ir romantišką atmosferą. Taigi, malonių šiurpuliukų klausant Carpathia – A Dramatic Poem.
Vertinimas: 8,5/10
Taigi, prieš jus – gotikinio siaubo metalo grupė The Vision Bleak ir jų naujasis darbas Carpathia – A Dramatic Poem. Štai šioje vietoje iškyla klausimas, ar tokia grupė kaip TVB gali vadinti save horror metal stilių atliekančia komanda. Daugelio suvokimu, tikrasis siaubo metalas yra būtent tas, kurio lyrika ir senieji gore siaubo filmai – du neatsiejami dalykai. Tačiau TVB pasirinko kitokį baimės perteikimo kelia – romantiškąją siaubo pusę. Grupės lyrika seka tokių literatūros klasikų kaip H.P.Lovecraft ar E.A.Poe pramintais takais. Būtent šiuo aspektu grupė primena savo „kolegas“ iš Prancūzijos – jau nebeegzistuojančią gotikinio metalo grupę Notre Dame. Šioms abiems komandoms būdingas teatrališkas dramatiškumas, lengva „vampyriška“ ironija ir nemažas kiekis pompastikos, tiek ir muzikine, tiek ir lyrikos prasme.
Keisčiausias dalykas klausant naujausio TVB darbo yra tai, kad sunku jame rasti ką nors novatoriško. Nesakau, kad tai yra blogai. Iš esmės, geras ir skoningas įvairių grupių ir stilių mišinys jau pats savaime yra kažkas naujo. Vos pradėjęs klausytis disko nevalingai pasitikrinau, ar netyčia nesumaišiau plokštelių ir į grotuvą nesugrūdau ko nors iš Cradle Of Filth diskografijos. Orkestrinis intro tikrai primena šių britų stilistiką. Be to, ir perėjimas į antrąjį albumo kūrinį labai jau panašus į COF‘ų perėjimą iš „Satyriasis“ į „Gilded Cunt“. Na, gal čia tik man tokios asociacijos kyla.
Žygiuojam toliau. Antrasis disko kūrinys – „Secrecies of Darkness“. Va čia tai jau kuo tikriausia stilių makalošė. Posmelis grojamas vos ne elementariu punk stiliumi, melodija nepaprastai elementari. Be to, vokalas atlieka tokią pačią partiją kaip ir klavišiniai. Keistokas sumanymas. Būtent tokių „pokštų“ aš muzikoje ir nemėgstu. Viena laimė, kad kūrinys nėra tęsiamas ta pačia intencija. Tuoj po minėtosios punk‘iškosios dalies išnyra ganėtinai thrash‘ovas rifas, pagardintas moterišku vokalu ir Emperor‘iška orkestruote. Beje, beveik visos albumo orkestruotės primena šiuos simfoninio juodmetalio grandus. Labiausiai mane sužavėjęs šios kompozicijos aspektas – trumputė ištrauka iš žymiojo E.A.Poe kūrinio „The Raven“ („Once Upon a Midnight Dreary...“)
Trečiasis plokštelės kūrinys – „Carpathia“. Tai vidutinio tempo, trioliniu ritmu sugrota kompozicija, savo atmosfera primenanti 1926-ųjų metų B.Stoker‘io ekranizaciją „Nosferatu“. Niūrus gotikinis vokalas, tamsūs gitariniai rifai bei vaiduokliški klavišai pasąmonėje piešia vaizdinį karietos, vežančios nelaimėlį į nemirėlio grafo pilį.
Toliau – ko gero ramiausias albumo kūrinys „Sister Najade (The Tarn By The Firs)“. Ši kompozicija savo stilistika artimiausia gotikinio rock‘o kanonams ir labai stipriai primena suomius The 69 Eyes. Tai, ko gero nėra tokia jau ir teigiama savybė. Juolab, kad kūrinys gana monotoniškas, o priedainyje dominuojantis moteriškas vokalas, mano kuklia nuomone, nei šioks nei toks, galbūt kiek per drastiškas (jei tokį terminą galima pritaikyti vokalo srityje...).
Šeštasis ir septintasis kūriniai – tai dar vienas ganėtinai populiaraus tamsiosios muzikos atlikėjų tarpe H.P.Lovecraft‘o Kutulu mito perteikimas muzikinio kūrinio pavidalu. Šios dvi kompozicijos ko gero stipriausios albume, nusileidžiančios nebent tik paskutiniajam plokštelės kūriniui. „The Curse of Arabia“ – lėto tempo, beveik doom metal stiliaus kūrinys. Vienas iš įdomesnių momentų jame yra po pirmojo posmelio sekantis pamišėliškas vokalas, primenantis „Išprotėjusio Arabo“ „niūniavimą“. Šio kūrinio minusas tik tas, kad priedainis iki skausmo panašus į Tiamat „The Return of the Son of Nothing“ iš liūdnai pagarsėjusio albumo Judas Christ“. Septintoji kompozicija – „Kutulu!”. Klausant šio kūrinio į galvą skverbiasi mintis, kad paskutiniu metu sunkiosios muzikos pasaulyje pasidarė madinga dainose naudoti garsiąją Kutulu giesmę, arba bent jau jos fragmentą (prisiminkime jau minėtuosius Cradle Of Filth ir jų „Mother of Abominations“). Kita vertus, „Kutulu!“ tikrai stiprus kūrinys, pasižymintis nebloga kompozicija ir paskanintas gitaros soluote.
Paskutinė albumo kompozicija – „The Charm is Done“, prasidedantis akustiniu intro ir išaugantis į greitą kūrinį, dėl kurio nebūtų gėda daugeliui Gioteburgo stiliumi grojančių grupių. Kūrinyje gausu simfoninio metalo elementų, suteikiančių paskutinei tamsiosios romantikos dozei stiprumo ir gyvybiškumo.
Pabaigoje noriu šiek tiek užsiminti apie TVB vokalą, kuris buvo beveik nepaminėtas anksčiau. Keista, tačiau sunku vokalą vertinti gerai arba blogai. Taip, jis yra mišinys įvairių dainavimo stilių ir specifikų, vietomis panašėjantis į Moonspell, vietomis į My Dying Bride, The 69 Eyes ar net Arcturus. Tačiau būtų nuodėmė tai vadinti nuogu plagijavimu, kadangi tokio tipo vokalas yra vienas iš specifinių gotikinio metalo elementų. Be to, TVB atveju vokalas yra vienas iš įrankių, padedantis sukurti niūrią ir atšiaurią, tačiau tuo pačiu malonią ir romantišką atmosferą. Taigi, malonių šiurpuliukų klausant Carpathia – A Dramatic Poem.
Vertinimas: 8,5/10
Review (c) www.gruodas.net
No comments:
Post a Comment