Geras bičiulis kažkada pasiūlė paklausyti kažko įdomaus ir neįprasto ir kaip tokio "reikalo" pavyzdį pateikė Cynic narių grupės Aghora 2000-ųjų metų to paties pavadinimo darbą, prieš tai dar perspėdamas, kad "tai ne metalas".
Pastarasis teiginys nėra toks ir tikslus - metalo kvapo ir skonio Aghora muzikoje tikrai netrūksta - sudėtingai karpyti gitaros rifai bei solo partijos neleidžia pamiršti kur grupės nariai pradėjo savo karjerą.
Tačiau tai irgi ne viskas. Aghora tematika remiasi rytų filosofija, kuri daro akivaizdžią įtaką ne tik grupės tekstams, bet ir pačiai muzikai. Šiuo atveju, metaliniai pasažai tėra tik nedidelė bendro skambesio dalis. Grupės muziką, iš esmės, būtų galima vadinti itin sunkia jazz/fussion atmaina, turinčia ir atmosferinių ambiento motyvų.
Ko gero labiausiai į ausį stringantis instrumentas - Sean Malone valdomas bosas, kuris nėra tik ritmo sekcijos dalis. Čia boso gitara yra tarsi atskiras ir tuo pačiu visa jungiantis komponentas.
Teigiamos albumo pusės - jau minėtos boso partijos, gražiai techniškos gitaros soluotės, smagiai karpyti rifai, bei man svetima, tačiau Aghora atveju labai maloniai susiklausanti muzikinė rytų filosofijos interpretacija.
Minusai - Danishta Rivero vokalas ryškiai per silpnas, neretai netgi tampa panašus į cypčiojimą. Džiugu, kad antrajame grupės albume vokalo partijas įdainavo jau kita vokalistė. Prie negiamų albumo pusių būtų galima priskirti ir suvedimą - nors visi instrumentai girdisi puikiai, skambesiui trūksta aštrumo, mušamieji pernelyg duslūs, sunkesni pragrojimai skamba lyg būtų įrašyti "per pagalvę".
Visgi, albumas tikrai vertas dėmesio ir nudžiugins ne vieno pakankamai netradicinės muzikos mėgėjo ausį.
Vertinimas: 8/10
Aghora - Aghora (2000), Dobles Productions
1. Immortal Bliss 04:52
2. Satya 05:55
3. Transfiguration 05:14
4. Frames 07:09
5. Mind's Reality 04:22
6. Kali Yuga 05:37
7. Jivatma 11:22
8. Existence 06:28
9. Anugraha 04:41
Bendras grojimo laikas: 55min., 40s.
No comments:
Post a Comment