Paskutiniu metu populiarėjantis depresavaus juodmetalio požanris vos ne kasdien pasipildo naujomis savižudybę, nihilizmą ir mizantropiją „propaguojančiomis“ grupėmis, kurios turi tendenciją susidaryti iš... ehm... vieno žmogaus ir groti nuobodžiai vienodą bei monotonišką muziką.
Visgi, nepaisant to, yra gal šiek tiek daugiau nei keletas šio stiliaus komandų, kurios tikrai vertos dėmesio ir pagarbos. Viena iš jų – italai
Forgotten Tomb. Paskutinį savo albumą išleidę prieš beveik ketvertą metų, muzikantai pagaliau pateikė negatyvių (juk to reikalauja stilius) klausytojų dėmesiui naujausią savo „perliuką“ –
Negative Megalomania.
Kaip teigia ir patys muzikantai savo oficialioje internetinėje landynėje (
http://www.forgottentomb.com/), albumas ganėtinai skiriasi nuo ligšiolinių grupės darbų. Pirmasis dalykas, akivaizdžiai krentantis į ausis – „švarūs“ vokalai. Jei anksčiau FT kūriniuose vyravo juodmetališki klyksmai, kartais dar „patobulinami“ deformavimu (kitaip tariant, „distortion‘u“), tai naujausiame italų albume jiems antrina vokalai, kuriuos dažniau sutiktume klasikinio roko ar sludge/doom kūriniuose. Jei dauguma atvejų „švaraus“ vokalo atsiradimas grupės muzikoje traktuojamas kaip muzikos lengvinimas ar priartinimas prie platesnės klausytojų auditorijos, šiuo atveju tai suteikia FT kūriniams papildomo muzikinio gilumo ir tarsi perkelia ją į naują erdvę. Kitas naujas elementas FT kūryboje – ritminių gitaros figūrų „diapazono“ praplėtimas. Negative Megalomania išgirsime ne tik jau įprastas šiai grupei dažniausiai lėtas juodmetalio gitaros partijas, bet ir nemažai greito black‘o elementų, primenančių FT demonstracinį albumą, taip pat klasikiniam rokui ar senam geram doom‘ui būdingų gitarinių partijų.
Bandysiu trumpai apžvelgti visus albumo kūrinius, kurių čia yra vos penki, tačiau net keturi iš jų trunka gerokai virš dešimties minučių.
Pirmasis kūrinys –
A Dish Best Served Cold. Tai trumpiausias albumo kūrinys, tačiau jame kuo puikiausiai išdėstoma tai, ko reikia tikėtis iš likusiųjų.
ADBSC prasideda ganėtinai energingu melodingu gitaros rifu, šiek tiek primenančiu
Katatonia (gerąja prasme ir geraisiais laikais, žinoma), vėliau pereinama prie FT būdingo lėto, depresyvaus pasažo, nepamirštamas ir juodmetališkas indėlis.
No Rehab (Final Exit) – itin daug sludge metalo elementų turintis kūrinys, skoningai persipynęs su depresyviais, FT būdingais motyvais – tamsiomis, besivelkančiomis ritminėmis gitaros figūromis bei kankinio riksmą primenančiu vokalu. Būtent šiame kūrinyje pirmą kartą „išlenda“ ir „švarus“ vokalas.
Trečiasis, titulinis, albumo kūrinys yra ko gero mano mėgstamiausias. Vėlgi prasidedantis energingu, Katatonia menančiu, rifu,
Negative Megalomania pasižymi puikiu priedainiu (priedainiai išvis nėra būdinga FT muzikos kompozicinė dalis), „skania“ gitaros soluote ir po jos sekančia nuostabia, lyg iš
Necrophagia repertuaro plaukusia, ritmine gitaros figūra.
Vos prasidėjus
The Scapegoat ir įstojus vokalui, kyla asociacijos tiek su
Opeth, tiek ir su amerikiečiais sludge'riais
Down. Visi šie panašumai sumažėja vos įsijungus „fūzuotai“ gitarai, tačiau neišnyksta viso kūrinio eigoje. Matuojant FT matavimo vienetais, šį kūrinį būtų galima drąsiai pavadinti balade.
Albumas užbaigiamas kompozicija
Blood and Concrete, kuri yra ko gero artimiausia ligšiolinei FT kūrybai. Lėto ir depresyvaus metalo pasažai persipina su greitais juodmetališkais pragrojimais ir baigiasi melodinga „katatoniška“ gitaros partija.
Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad naujasis
Forgotten Tomb darbas
Negative Megalomania puikiai pratęsė depresyvias grupės kūrybos tradicijas, jas papildydamas naujomis spalvomis ir šviežiais sąskambiais.
Vertinimas: 10/10
Forgotten Tomb,
Negative Megalomania (2007), Avantgarde Music
1. A Dish Best Served Cold (7:49)
2. No Rehab (Final Exit) (11:47)
3. Negative Megalomania (11:40)
4. The Scapegoat (11:39)
5. Blood and Concrete (14:06)
Bendras grojimo laikas: 57min., 01sek.
STRANGER AEONS (ex-Bestija) dalyvaus didžiausiame šios vasaros open air'e Lietuvoje!
